Būna, pasitaiko

March 31, 2008

Turiu tokią grupiokę, su kuria mokėmės vienoje mokykloje, bet aš jos ten labai bijojau, nes jinai buvo tokia labai hiper-aktyvi, visur dalyvavo, vaidino teatre ir šiaip aukštesnė už mane. Ir taip išėjo, kad mūsų keliai ir vėl susikirto Vilniaus kolegijoje. Prieš tai aš jos metus kažkur nemačiau. Kiek supratau, jinai buvo pabėgusi metams į Tibetą ieškoti vidinės ramybės ir šiaip pasitusint. Ir prieš kažkur tris savaites mes turėjome praktiką prie kompiuteriu ir pasibaigus tai praktikai jinai dingo visom dviem savaitėm. O šiandien vėl pasirodė kolegijoje.

Pasikalbėjau su ja ir sužinojau, kur jinai buvo dingusi. O dingo jinai iš rimto reikalo. Tibete jinai susipažino su vienu nykštuku ir taip išėjo, kad pas ją viduje irgi buvo nykštukas, todėl, žinoma, ir nesimatė pilvuko, nes visgi nykštukas. O ištraukt nykštuką iš pilvuko ne taip ir paprasta, tam padaryti reikia net dvejų savaičių. Bet džiugu, kad jinai grįžo, visgi mes su ja kartu rašom makroekonomikos darbą. Ir sveikinu su mažu nykštuku. :)

Leave a Reply