Sartre – geras draugas (1 dalis)

Labai stiprus reperis,
niekas dar taip neskaitė ant scenos eilių,
o ir balsas,
koks balsas, koks balsas!

Prisimeni, kaip kartu rūkėm?
Ne daug, kokį ketvirtį tada užsisakėm,
susimetėm dviese,
ir rūkydami šaipėmės iš poezijos.
Ir ta tavo frazė:
nebus toje sušiktoje poezijoje happy end’o!
Tada aš pradėjau juoktis,
gal kad rūkėm
O kaip tu atsiliepei apie mano kūrybą:
jei dar ką nors parašysi, aš tave išprievartausiu, tikrai!
Nieko geresnio iš tavęs dar nebuvau girdėjęs,

beje, aš vis dar rašau, o tu jau nebe.

Gal čia ir sustokim,
labai stiprus reperis buvo Sartre,
labai.

Sartre – geras draugas (2 dalis)

Tu mane kartais juokini –
tas tavo nuolatinis nusistatymas:

Life’s a bitch and then you die
that’s why we get high
Cause you never know
when you’re gonna go

Tu pats pagalvok
juk nesi koks gangsteris,
nors ir buvojai tose institucijose.

Bet aš nieko nesakau, prisimenu,
kaip seniau už panašius žodžius
buvai mane suspardęs.

Dabar tikiu, kad tu esi daugiau
už Dr. Dre ir Eminem’ą,
juk į tave lygiuojasi net 50 Cent.

Sartre – geras draugas (3 dalis)

O prisimeni,
kaip pirmą kartą klausėmės repo kasetės?
Berods tenai grojo NA NA – lonely.
Bandėme teksto ieškotis.

Nuo tada ir breakdance pradėjom lankyti,
mokėmės tas „dorožkes“ ir „čerepachas“ -
visai geri laikai buvo.

Ir pirmas graffiti ant sienos:
RAP IS COOL, RAVE IS CAL.

Sartre – geras draugas (4 dalis)

Kaip jis dainavo
tuo prarūkytų balsu:
get em high, get em high.

Bet tas tavo žvilgsnis,
kai lipdavai visas šlapias nuo scenos,
kaip aš jo bijau.

Po to karto mes ir nebesikalbam,
net nesisveikinam.

Sartre – geras draugas (5 dalis)

Dabar tikrai galiu pasakyti:
Sartre – geras draugas,
fuck you, Sartre, fuck you.

Negaliu daugiau,
džiaugiuos,
labai džiaugiuos,
kad dar 1980 metais kovo 20 dieną
užsklęstos durys.