Majestas

Šiandien ekonomikos paskaitoje trys grupės mergaičių pristatinėjo savo ekonomikos referatus. Na, tiksliau padarė skaidres ir skaitė, tiesiogine šiuo žodžio prasme, tekstus, kuriuos buvo pasirašiusios. Aišku, aš visada neigiamai vertinu, kai žmogus, parašęs kokį nors darbelį, ir nebūtinai referatą, tai gali būti ir eilėraštis, skaito jį tiesiai iš lapuko. Mėgstu improvizaciją, kontaktą su klausytoju ir t.t. Nes, kai kalbi, ir matai tuos, kurie yra prieš tave, gali veikti tuos žmones, priversti juos tavęs klausytis. Panašiai yra ir su dainavimu. Juk niekada nedainuosi kokiai nors publikai, prieš ją atsisukęs nugara?

Bet supykęs esu ne dėl to. Suprantu, kad kartais būna sunku kalbėti prieš auditoriją, su kai kuo susitikti žvilgsniai, nes tai gali tave išblaškyti, o galiausiai ne visi tai moka. Man pačiam kartais sunku tai padaryti. Bet, o kodėl gi jūs manot, kad jei kas nors užduoda jums klausimą, tai yra bandymas jums pakenkti ir tai tik tam, kad jūs pasijustumėte kvailai prieš visą auditoriją? Esu ne kartą apsikvailinęs. Prisimenu vienoje konferencijoje, net neišleidęs garso, priverčiau visus klausytojus juoktis. Pasijutau labai nejaukiai, juk turėjau kalbėti visgi apie santykius šeimoje, o tai, manau, buvo gana rimta tema[...]

Manau, kad kiekvienas prieš imdamasis kažkokių subjektyvių veiksmų, kurie gali atrodyti juokingai, vedamas keršto ar kažkokios nuoskaudos, iš pradžių turėtų gerai pamąstyti, ar tikrai yra taip, kaip jam atrodo? Ar tikrai viskas buvo taip blogai?

Gal geriau nusišypsoti ir padėkoti už tai, kad tai įvyko dabar, nes tai puiki pamoka, kurią įsisavinęs, dar kartą susidūręs su panašia situacija, prisiminsi Vofką ir Pašką, na, ir visą lyderių galiorką ir per skype pasikviesi visus alaus. :)