Po brolio gimtadienio kitą dieną išvažiavom į Visaginą. Apie visą kelionę ir nuotykius papasakosiu rytoj. Kadangi vienas “Nerd” žadėjo man atsiųsti nuotraukas iš mano (taip, taip) gimtadienio, kurį mes šventėm vakar. Taip pat labai ilgai reikės rašyti apie olimpinio deglo ceremoniją, apie šašlykus, kelionę žvirkeliu iki taško. Ir, manau, tai tikrai reikalauja atskiro įrašo su tam tikrom nuotraukom, kad viskas būtų kuo aiškiau ir reikia šiaip ar taip tai įamžinti.

O dabar tik trumpai noriu visus perspėti. Kad, jei užsinorėjote kažkur trečią valandą nakties pas nykštukus ir esate kaime, geriau pakentėkit iki ryto. Nes eidami iki taško galite paslysti, sulaužyti cigaretę (paskutinę) per pusę, kažkaip tas abi puses slystant pridegti (atrodo degė abi) ir sutikti labai rimtą kliūtį – namo sieną (cementuotą), ir tuo labiau nebandykite keliu stabdyti save į tą sieną, nes pasigailėsit.

Bet, kadangi radiacijos laukas tenai didesnis, negu sostinėje arba UTĖNOJ, tai greitai turėtų viskas užgyti. Šiuo metu šiek tiek šlubuoju, o šiaip nelabai baisi žaizdelė, tik atrodo nelabai gražiai. Po savaitės turėtų dingti. Atrodo nieko tenai labai nepažeidžiau, nes stipriai neaptino.

Štai jums ir gyvenimas kaime.