Majestas

Tikriausiai visi žinote,kas yra Pinhole arba lotyniškai - camera obscura. Lietuvoje šis dalykėlis paskutiniais metais labai išpopuliarėjo, netgi vyksta visokiausios dirbtuvės, kur mokama iš paprastos degtukų dėžutės pasigaminti fotoaparatą, ar bent jau kažką panašaus į tai. Todėl šiame savo įraše pabandysiu jums papasakoti, kaip gi man sekėsi pasigaminti šį fotoaparatą.

PRADŽIA.

Joks darbas negali prasidėti atitinkamai jam nepasiruošus. Todėl pradžioje išvardinsiu svetaines, kurios man padėjo šiam darbui pasiruošti. Tiksliau pateiksiu jų nuorodas:
1. Pinhole fotografija;
2. homemade matchbox pinhole camera;
3. homemade matchbox pinhole camera shutter;
4. matchbox camera (video);
5. Pinhole fotoaparatas PINQ-135 savomis rankomis.

Na, o dabar nuotrauka to, ką naudojau aš:

Atsiprašau, kad nuotraukos bus ne tokios ryškios, bet kadangi labai myliu juostas, tai skaitmeninio fotoaparato kaip ir neturiu.

PROCESAS

Visas darbas prasideda nuo degtukų dėžutės. Reikia iškirpti dvi skylutes. Kaip matote iš žemiau pateiktos nuotraukos, išorinė skylutė yra labai maža, jinai didelės reikšmės nevaidins, kadangi ant jos klijuosim folijos gabaliuką, su dar mažesne skylute, sakyčiau, kokius dešimt kartų mažesne skylute. Vidinė skylutė daroma didesnė, mano apskaičiavimais, bent jau pas mane jinai išėjo kažkur du trečdaliai viso vidaus ploto, gal ir šiek tiek mažesnė, nors abejoju, ar pavyks užimti visą tą plotą.

Be visa ko, reikėtų tiek vidinė dalį, tiek išorinę nuspalvinti juodu marker’iu, arba apklijuoti juoda izoliacine juosta, kad nepatektų ant juostos šviesą.

Toliau darbas vyksta su folija. Jinai labai svarbi dalelė visame gamybos procese. Žinoma, geriau naudoti skardinės gabaliuką, bet jei jo nėra, tiks ir paprasta metalinė folija, namie jos tikrai galima rasti. Jinai gali būti šiek tiek sulamdyta, todėl patarčiau su kokiu lygiu paviršiumi ją ištiesint, tuomet dedame ant kartono ir darome su adata skylutę. Nebūtina durti taip, kad adata visa praeitų pro foliją. Užtenka ir to, kad pajusite, jog adata susidūrė su kartonu. Tuomet tą skylutę palyginam su iš mamos ar panelės pavogtom dildėm nagams. Jos, žinoma, turi būti labai švelnios, nes kitu atveju suplešyte foliją.

Foliją reikia su izoliacija priklijuoti prie mažesnes prieš tai padarytos skylutės. Pasistenkite klijuoti taip, kad su adata padaryta skylutė būtų lygiai per centrą.

Gerai priklijavus foliją reikia pereiti prie kito svarbaus dalyko, taip vadinamo shutter’io. Jis svarbus tuo, kad, jeigu viską prieš tai padarėt teisingai, reiškia, per tą folijos skylutę šviesa patenka ant jūsų foto juostelės. Iš vienos pusės tai yra labai gerai, kadangi kol kas viskas veikia. Iš kitos pusės, tikiu, kad norėsite, kad išeitų ir kokios nors nuotraukos, o tam reikia kokio nors užrakto, kuris po tam tikro laiko neleistų šviesai patekti ant juostelės ir ant juostelės liktų koks nors paveikslėlis. Aš dėl viso pikti dar nudažiau savo shutter’į juodai.

SURINKIMAS

Padarius shutter’į, belieka tik viską surinkti, o tam mums prireiks dar ir dviejų kasečių, viena turi būti su juostele, kita tuščia, arba kitoje turi būti išsikišęs juostelės gabaliukas, kad vieną galėtume pritvirtinti prie kitos.

Su tuščia kasete man labai pasisekė, teta padovanojo dvi tuščias rusiškas foto juostos kasetes. O juos ypatingos tuo, kad seniau juostelės prie kasetės buvo tvirtinamos klijais arba tiesiog izoliacija, bei jos gana paprastas išsirenka.

Tolesnėse nuotraukose matysite visus mano atliktus veiksmus surinkinėjant aparatą. Svarbu pažymėt tai, kad viską surinkus reikėtų dar užklijuoti visas skyles, kurios matosi plika akimi, na, ir kitas įtartinas vietas irgi vertėtų kaip nors užklijuoti.

Pabaigoje beliko pasidaryti kadrų persukimo mechanizmą. Aš tam panaudojau degtukus, neišmesi juk. Žinoma, jūs galite naudoti ką tik norite, viskas priklauso tik nuo jūsų vaizduotės.

Ir galutinis rezultatas:

Patarimai:
Vertėtų nepamiršti, kad viskas priklauso nuo jūsų pačių ir čia pateikta informacija gali būti netiksli arba net nesuprantama. Internete galima rasti labai daug įvairių pavyzdžių, kaip galima pasigaminti pinhole. Nenusiminkite, jei pirmoje juostelėje nesigaus nei viena nuotrauka, eksperimentavimams ir geriems rezultatams kartais reikia ir 10000 kadrų. Galų gale, tai geras būdas praleisti laisvalaikį. Todėl atostogaukit, šypsokitės, gaudykit džiugias akimirkas ir fotografuokite, daug daug daug. Ir geriau tai darykit su juostele, o ne skaitmeniniu fotoaparatu.

Majesto fototechnikos arsenalas didėja. Šiandien buvau kaime. Tenai gyvena mano teta ir pusbrolis. Pas pusbrolį neseniai buvo gimtadienis, todėl nutariau jį aplankyt, pasveikint ir panašiai. Be to, ten buvo atvykusi ir mano senelė, todėl reikėjo nuvažiuot patikrint, kaip jai sekasi.

Nesitikėjau, kad tenai bus ir dar vienas fotoaparatas, bet kažkaip močiutė apie mano pomėgį vakar užsiminė ir teta surado dar viena fotoaparatą. Ir taip buvo: Zenit ET su objektyvu Helios 44-3.

Daug apie fotoaparatą nekalbėsiu. Čia tikriausiai pats populiariausias fotoaparatas tarp mėgėjų, todėl apie jį daug informacijos galima rasti internete bet kokia kalba. Fotoaparatas idealus. Jokių defektų neradau. Kol kas tik nesupratau, kaip reikia juostelę persukinėti atgal. Kas be ko, tai nebuvo viskas ką aš gavau. Dar man padovanojo blykstę “Norma FIL-46″:

Be to, dar gavau vieną seną juostelę, kurią galbūt išnaudosiu, nors abejoju, ar jinai veiks. Ir dar gavau vieną tuščią juostelės kasetę, kuri labai pravers gaminant pinhole. Dar gavau dirželį fotoaparatui, geltonos spalvos, su rusišku užrašu “Зенит”. Tai tiek vat įspūdžių.

Na, mano pusbrolis dirba paintball kažkokioje įmonėje, tai dar nemokamai apšaudžiau visus medžius miške. :)

Rytas prasidėjo nelabai gerai. Atsikėliau anksti, ruošiausi važiuoti į rytines paskaitas, bet troleibusų laidas, prie kurio kabinasi ūsas, nutrūko. Todėl labai ilgai pralaukęs, nutariau grįžti namo ir ruoštis vakariniams kontroliniams.

Į vakarines paskaitas važiavau su dviračiu. Labai juokinga: pirmadienį man vienas prižiūrėtojas paaiškino, kur yra dviračių stovėjimo vieta. Tenai nuvažiavęs supratau, kad jinai yra priešais rūkimo kiemelį, kokia ironija, ane?

Taigi po vakarinių paskaitų sužinojau apie labai įdomią galeriją, siūlau nueiti ir jums. Skaityti: blogas “Foto!” ir skaityti: pinhole lietuviška svetainė.

Beje, grįžęs prie dviratuko pamačiau keista padarėlį, uostanti mano dviračio galinį ratą. Pagalvojau, kad arba kačiukas, arba milžiniška žiurkė, arba šuniukas, o pasirodo, tai buvo ežiukas. Teko truputi palaukti, kol jis pasuks savo keliais, tikriausiai mano dviratukas skaniai kvepia, arba valgomas. Nors svarbiausia, kad ežiukas nenutarė pajuokaut ir nedūrė į galinę padangą, kas ten galėjo žinot, kaip jam ten nušvis galvoje.

Taip pat, norėjau savaitgalį nuvažiuoti į Visaginą, bet kadangi tikriausiai įsimylėjau ir dėl tam tikrų dalykų sąžinė pasireiškė (pagaliau), liksiu Vilniuje. Kas paguos liūdintį majestuką? :)

Jau seniau buvau pradėjęs šią savo temą, o dabar, kadangi turiu pagausėjimą, savo foto arsenale, papasakosiu ir apie jį.

Taigi, mano naujasis pirkinys yra Lomo Smena Symbol. Kiek jau teko jį apžiūrėt, gedimų jokiu neradau, viskas funkcionuoja labai gerai, turi dėklą ir seną instrukciją, kuri, beje, yra labai naudinga, nes parašyta rusų kalba ir yra originali, su visais parašais ir štampukais. Taip pat joje parašytair šio foto aparato išleidimo data - 1980-06. Jis šešiais metais yra už mane vyresnis. O atrodo jis štai taip:

Kaip supratau iš instrukcijos ir fotoaparato, tai jis skirtas fotografuoti nedideliems atstumams, nors kiek žiūrėjau, galima bandyti ir fokusuot tolimesnius atstumus, vėliau nusipirksiu 12 kadrų juostelę ir išmėginsiu. Be instrukcijos gavau dar ir originalų dėklą, labai gerai išsilaikiusį ir nesubraižytą.

Kas be ko, tai nėra mano vienintelis pirkinys - kartu su fotoaparatu gavau ir blykstę Saulutė. Jau kurį laiką galvojau apie blykstę, bet niekur negalėjau rasti. Jinai tinka Zenit’ams ir Smenai, bet išsiaiškinau kaip ja naudotis tik su Zenitu, su Smena ir netgi su Fed’u kol kas man neaišku. o jinai atrodo:

Beje, teko pataisyt blykstės kontaktą su fotoaparatu, kadangi jisai buvo atšokęs. Tikriausiai buvęs naudotojas bandė panaudoti blykstę su Zenit-ET arba Zenit-E, juose jungiklis šiek tiek siauresnis ir per didelis spaudimas blykstės kontaktui.

Ps. visa tai nupirkau už 45 Lt (Smena symbol, dėklas, instrukcija, blykstė Saulutė). Atlikau šiokį tokį tyrimą ir paieškojau internete, kiek tai galėtų kainuoti, taigi:

Smena Symbol, ebay.com kainuoja 22,80 dolerių, kartu su dėklu kaina padidėja 5 doleriais;
Instrukciją kolekcionieriai nupirks pigiausiai už 3 dolerius;
Saulutės kaina svyruoja nuo 15 iki 30 Lt.

Paskaičiuokit kiek čia viskas kainuotų. :)

PASTABA. Kadangi aš fotografavau tik man aktualias vietas (paaiškinsiu prie kiekvienos nuotraukos, kodėl ta vieta man svarbi), kažkam, kas galbūt netyčia čia užsuks nuotraukos gali nepatikti. Nieko tokio. Visaginas yra mano mylimiausias miestas, bet fotografas iš manęs visai ne koks.

Apie patį Visaginą aš nepasakosiu. Apie pačią kelionę jau šiek tiek minėjau seniau. Šiame įraše aš pateiksiu tik dalelę viso savo pasivaikščiojimo su FED-3 ir ZENIT-122. O kadangi viena labai graži panelė, kurią aš labai myliu (tik jinai manęs visai nemyli), turėjo senuką skanerį ir atskanavo man nuotraukas, galiu pradėt pagaliau savo istoriją, bet šį kartą kalbėsiu apie vietas prie mano namų, na, bent dalis nuotraukų buvo padarytą prie mano namų.

1 Nuotrauka. Kiemas

Štai toks va atsiveria vaizdas pro mano namo trečio aukšto balkoną. Sniegas, medžiai, namas vaiduoklis, o tolumoje dar matosi ir kraštas dar vieno stadiono. Jei kada pateksite į šio namuko vidų, būtinai palaipiokite per aukštus, laiptai, atrodo, dar sveiki. Viduje nupaišyta labai daug graffiti piešinių.

2 Nuotrauka. Šuniukams negalima

Šita nuotrauka įdomi tuo, kad tokių ženklų Visagine iškabinta labai daug. Tiesą sakant, net susimasčiau, kur tiems vargšams gyvūnėliams atlikti savo reikaliukus, jei visur negalima. Be to, ženkle pavaizduotas labai keistas šuniukas, net nežinau, ar šis draudimas taikomas visiems šuniukams, ar tik atskirai veislei. Beje, šis miškas yra visai arti mano namų, pereini gatvę ir tu jau miške, o nuėjus toliau takeliu prieisi prie ežero.

3 Nuotrauka. Vyškė

Aš šiek tiek bijau aukščio ir tai buvo pirmoji vyškė, nuo kurios aš nušokau. Mačiau, kaip kai kurie šoko ne į dešinę, o į kairę pusę. Pats bandęs nesu. Kai fotografavau, ant jos sedėjo varniukas, bet tik prisitaikiau ir jis išskrido, nepatinku aš gyvūnėliams visai.

4 Nuotrauka. KROK KPOK

Na, tik Visagine yra įmanoma pamatyti kokį nors užrašą tuo pat metu parašyta ir lietuviškai ir rusiškai. Čia, beje, baltarusų kažkoks klubas. Tiksliai nežinau, kas ten daroma, bet užrašas labai linksmas, juk pats pavadinimas skiriasi tik viena raide.

5 Nuotrauka. Pyktas čeburaška

O kaip gi be čeburaškos? Piktas labai, tiktų Vilnelei į porą. :)

6 Nuotrauka. Mano namai

Didžioji dalis mano eilėraščių buvo parašyta dėka šio pastato. Štai jums pavyzdys:
***
сегодня всё ещё зима
и холод свирепый близок к комнате моей
я уединяюсь, дохну, нюхаю что-то,
сохну

а за окном бушует время,
и пушкины там, наверное, курят
траву

Висагинас 2004, Вильнюс 2005

Štai ir mano istorijos apie Visaginą pabaiga. Greitu laiku tikriausiai nuvyksiu ten vėl ir, manau, padarysiu dar šiek tiek nuotraukų, vietų, man patinkančių, ten labai daug.

Apie pirmą dalį galite pasiskaityti čia.