Majestas

ne ten buvau,
kur rodės, kad vieta skirta
tokiam kaip aš

ir kur ieškojau,
kur tik radau dalelę

Na, viską paaiškinsiu punktais, bus, manau, paprasčiau:

1. Šiandien ryte į paskaitas važiavau troleibusu. Kadangi paskutinį kartą aktyviai sportavau prieš kokius šešis, gal penkis, metus, tai šiandien po vakarykščio pasivažinėjimo skaudėjo visą kūną, bet rytoj, jei saulė švies, tikrai važiuosiu su dviračiu, nes važiuojant troleibusu net keiktis pradedi, kai jis sustoja kokioje nors spūstyje.

2. Po pietų grįžęs namo ir pavėluotai papietavęs vėl išvažiavau į centrą, fotografavimas labai ramina ir nesvarbu ką fotografuoji, būna labai gera. Manau, juostelė mano jau baigiasi, todėl greitai teks eiti, pas mano mylimą panelę e. į svečius ir prašyti, kad jį atskanuotų visas nuotraukas, ar tas, kurios man patiks, gal jas įdėsiu ir čia.

3. Sužinojau, kad kitą savaitgalį bus stačiatikių vėlykos, todėl tikriausiai vėl važiuosiu į Visaginą, bus labai daug naujų nuotraukų. Visagine tokiu metu labai gražu, o kadangi jį iš visų pusių supa miškai, tai labai gražiu paukščiukų dainų rytais galima išgirsti.

4. Prisiminiau, kad dažnai ką nors pažadu ir nepadarau, todėl nutariau bent truputi ištaisyti šią situaciją ir bent kažką padaryti. Kažkada žadėjau Vilnelei, kad publikuosiu vienoje svetainėje 10 savo eilėraščių, nes buvau jai labai dėkingas už kai ką, bet pažado neištesėjau. Dabar pabandysiu šiek tiek pasitaisyti. Išrinkau vieną eilėraštį, na, galėjau ir dešimt, bet jie visi skirtingi, o aš norėjau, kad tas eilėraštis būtų kažkuo išskirtinis, nes taip berods reikia dedikuoti eilėraščius. Ilgai ieškojęs radau vieną eilėraštį. Jis buvo parašytas 2004 metais, beje, Visagine, taip pat norėčiau pamynėti, kad tai vienintelis eilėraštis, kuri aš parašiau tais metais, keistai čia kažkaip, bet parašiau tik jį vieną. Nesismulkinsiu ir nepasakosiu, kodėl tais metais neparašiau daugiau eilėraščių, bet jis man labai patiko, kai šiandien, po tiek laiko jį vėl perskaičiau.

Aiškinamasis

Kai tu paklausi:
apie ką eilėraščius rašai
ir, apskritai,
kodėl rašai?

Aš atsakysiu:
aš nerašau,
aš tik parodau:
kai bloga man,
kai gera man.

Na, tai tiek bus šiandien. Jaučiuosi padaręs gerą darbą. Ir einu miegot.

Sartre – geras draugas (1 dalis)

Labai stiprus reperis,
niekas dar taip neskaitė ant scenos eilių,
o ir balsas,
koks balsas, koks balsas!

Prisimeni, kaip kartu rūkėm?
Ne daug, kokį ketvirtį tada užsisakėm,
susimetėm dviese,
ir rūkydami šaipėmės iš poezijos.
Ir ta tavo frazė:
nebus toje sušiktoje poezijoje happy end’o!
Tada aš pradėjau juoktis,
gal kad rūkėm
O kaip tu atsiliepei apie mano kūrybą:
jei dar ką nors parašysi, aš tave išprievartausiu, tikrai!
Nieko geresnio iš tavęs dar nebuvau girdėjęs,

beje, aš vis dar rašau, o tu jau nebe.

Gal čia ir sustokim,
labai stiprus reperis buvo Sartre,
labai.

Sartre – geras draugas (2 dalis)

Tu mane kartais juokini –
tas tavo nuolatinis nusistatymas:

Life’s a bitch and then you die
that’s why we get high
Cause you never know
when you’re gonna go

Tu pats pagalvok
juk nesi koks gangsteris,
nors ir buvojai tose institucijose.

Bet aš nieko nesakau, prisimenu,
kaip seniau už panašius žodžius
buvai mane suspardęs.

Dabar tikiu, kad tu esi daugiau
už Dr. Dre ir Eminem’ą,
juk į tave lygiuojasi net 50 Cent.

Sartre – geras draugas (3 dalis)

O prisimeni,
kaip pirmą kartą klausėmės repo kasetės?
Berods tenai grojo NA NA – lonely.
Bandėme teksto ieškotis.

Nuo tada ir breakdance pradėjom lankyti,
mokėmės tas „dorožkes“ ir „čerepachas“ -
visai geri laikai buvo.

Ir pirmas graffiti ant sienos:
RAP IS COOL, RAVE IS CAL.

Sartre – geras draugas (4 dalis)

Kaip jis dainavo
tuo prarūkytų balsu:
get em high, get em high.

Bet tas tavo žvilgsnis,
kai lipdavai visas šlapias nuo scenos,
kaip aš jo bijau.

Po to karto mes ir nebesikalbam,
net nesisveikinam.

Sartre – geras draugas (5 dalis)

Dabar tikrai galiu pasakyti:
Sartre – geras draugas,
fuck you, Sartre, fuck you.

Negaliu daugiau,
džiaugiuos,
labai džiaugiuos,
kad dar 1980 metais kovo 20 dieną
užsklęstos durys.

bet nieko, susigyvensim

ir kas gi pasakė,
kad mano namuose nėra linksma?

mes gi turime seną pianiną,
kuriame nuolat išdykauja
voriukai – akrobatai!

argi to maža?

ir kas gi tau pasakė, brangioji,
dygsniuota galvele, kad
mano namuose nėra linksma?

prijaukintas eilėraštis (2d.)

ačiū už šarvus

jos namuose nieko nėra:
nei voriukų - akrobatų,
nei peliuko - karatisto,
o ką ten kalbėt apie šuniukus

bet, kai ateinu aš pas ją,
kai arbatos man duoda puodelį
ir tinginio gabaliuką,
aš pats virstu karatistu ir net akrobatu

Riva, atlaikyk

Kaip man tave
ar šiaip su tavim,
jei aš neprisimenu
tavojo vardo,
ir tu už mane aukštesnė
kažkur septyniais centimetrais.