kovo 1, 2009

WordPress perkėlimas į asmeninį serverį

Posted in DNR tagged , , at 6:08 pm sukūrė majestas

Bandžiau tris savaites vis perkelti šį blogą į asmeninį serverį, bet taip ir neišėjo. Lieku čia.

Reikėjo stoti į kokią informatiką ar dar kur, tikriausiai tada neturėčiau tokių problemų.

Reklama

gruodžio 23, 2008

B-day

Posted in DNR at 3:15 am sukūrė majestas

Vat, ir vėl mano gimtadienis. Kiek gi galima?

birželio 27, 2008

Avarija

Posted in DNR tagged , , at 10:01 pm sukūrė majestas

Šiandien supratau, kad su dviračiu nelabai saugu važiuoti net šaligatviu.

Kažkur septintą valandą važiavau su dviračiu iš MRU treniruoklių salės. Važiavau lėtai, po treniruotės šiek tiek pavargau, be to, šios savaitės pabaiga buvo nelabai lengva. Taigi, važiuoju sau ramiai netoli Rygos g. ir Buivydiškių g. sankryžos ir jau prie “Širdies chirurgijos centro“ nutariau pasukti į dešinę ir per mašinų stovėjimo aikštelę sutrumpinti sau kelią. Bet nepatikėsite, tikrai ne mašina į mane atsitrenkė, netgi ne stulpas pasimaišė, o kažkoks dviratininkas, lekiantis dideliu greičiu. Didelių traumų negavau nei aš, nei mano dviratis, na, man šiek tiek kliuvo į alkūnę, o dviračiui šonu pasisuko vairas. Į mane atsitrenkė iš galo. Vaikinui, kuris atsitrenkė, berods sulūžo priekinis žibintas, nes tiesiog iššoko iš vairo, ir pats jis vos nenukrito.

Iš karto paklausiau vaikino ar jam viskas gerai, ar nieko nenutiko dviračiui, tiesiog parodžiau susirūpinimą. Kartu pasijuokėme, pasiaiškinome, kas buvo šiuo atveju neteisus, ir nuvažiavome savo keliais.

Taigi, jei priešais save, važiuodami dviračiu, matote kitą dviratininką, lenkite jį atsargiai, nes ne visi turi šoninius veidrodėlius, o atgal pažiūrėti ne taip jau ir paprasta.

birželio 15, 2008

Sportuojam

Posted in DNR, mokslai tagged , , , at 6:51 pm sukūrė majestas

Šiandien pirmą kartą per du ar tris metus nuėjau pasportuot į MRU sporto salę. Pakilnojau svarmenis, pasitreniravau su treniruokliais. Sakyčiau, sekėsi visai neblogai. Grupiokas man pademonstravo savo treniruočių programą, todėl ilgai galvoti, ką ir kaip daryti, nereikėjo.

Po treniruotės išgėriau baltyminį kokteilį su vitaminais ir kitom medžiagom reikalingom raumenims atsistatyti.

Tikriausiai pasekmes pajusiu rytoj. Kad tik ne stipriai skaudėtų, kad tik ne stipriai. Teks dažniau lankyti tą MRU treniruoklių salę. Yra dušai, rūbinės, visai nebloga ir salė su treniruokliais, net muziką galima pasileisti. Beje, MRU studentams nemokamai.

Bet keista, kad savaitgaliais ten susirenka labai mažai žmonių. Sunkūs savaitgaliai tikriausiai.

gegužės 24, 2008

112

Posted in DNR at 4:02 am sukūrė majestas

Per visą savo trumpą gyvenimą tik du kartus skambinau šiuo telefonu. Pirmą kartą, kai sulūžo buto spyna. Tuomet operatorė man padiktavo krūvą telefonų, bet didžioji dalis jų buvo blogi, o kiti buvo per daug užsiėmę ir todėl duris išlaužiau pats, na, ten buvo viskas labai gerai suplanuota, todėl didelių nuostolių nepatyriau.

Antras kartas įvyko šiandien, penktadienį. 19 valandą pro balkoną pamačiau einantį girtą vyriškį. Nieko keisto, tiesą sakant, penktadienis, vakaras, tikriausiai atšventė kažką ir bando nusigauti namo. Po dešimties minučių nuėjau vėl į balkoną pažiūrėti, kaip jam sekasi, ir pamačiau jį gulintį netoli kelio ant žolės. Tikriausiai pagalvosite, na, ir kas? Guli sau prisigėręs ant žolės ir tiek. Tuomet jūs tikrai busite vieni iš tų praeivių, kurie praeidami per lietų, pažiūrėję į gulintį girtą vyriškį, nusišypsosite ir eisite sau toliau. Nekaltinu, dažniausiai ir pats taip elgiuosi. Taip jau yra, kad žmonėms šlykštu tai, kas yra negražu ir bjauru. Bet šį kartą aš neišlaikiau. Lauke buvo ganėtinai šalta, vyriškis ant žolės gulėjo kokias 10 minučių ir neturėjo striukės bei vieno bato. Todėl 19.14 valandą surinkau numerį 112 ir pranešiau apie šį įvykį. Operatorė buvo mandagi, kadangi, kaip supratau, linija yra anoniminė, manęs neklausė nei vardo, nei pavardės, nors jei paklaustų, tai tikrai pasakyčiau. Taigi paaiškinau visą situaciją ir savo susirūpinimą. Operatorė pažadėjo, kad atvyks ekipažas.

Tuo metu, kai padėjau ragelį, privažiavo mano brolis. Jis prie namų stato savo mašiną. Jis taip pat pamatė tą vyriškį, parodė į jį ranka, o kadangi iš dešimto aukšto vargu ar jis mane išgirstų, paskambinau jam ir paaiškinau situaciją ir jis net neprašytas sutiko pabūti prie vyriškio, kol atvažiuos policija. Tiesą sakant, jis pirmiau sustojo prie to vyriškio ir bandė su juo pakalbėti, o tik tada paskambinau aš.

Kaip pasakojo brolis, vyrui buvo 53 metai, šiuo metu gyvena vienas, kadangi jo žmona išvykusi į Vokietiją. Prie “Naktidos“ (Justiniškių g.) susipažino su kažkokiais sportininkais, kurie kažką šventė ir pasiūlė jam prisijungti. Jis neatsisakė. Vaikinai pažadėjo jį palydėti namo, kaip supratau jis gyveno visai šalia manęs, bet paliko jį likimo valiai ir pasišalino. O prigėręs jis pasiekė tokią normą, kai kojos visiškai neklauso, todėl ir nukrito ant žolės ir nepajėgė pats atsikelt.

Brolis bandė jį pakelt vienas, bet jam nelabai pavyko. Prieš pat atvykstant policijos ekipažui išėjo vienas kaimynas, važiavo kažkur, ir brolis paprašė jo pagalbos, kad vyriškį pakeltu dviese. Jis mielai sutiko. Bet pakeltas vyriškis tesugebėjo nueiti vos 100 metrų ir sustojo prie pirmo pasitaikiusio medžio. Tuo metu jau atvažiavo policija. Deja, operatorė šiek tiek suklydo ir pasakė, kad viskas vyksta kieme, todėl pamatęs policininkus prie pagrindinio įėjimo, rėktelėjau jiems ir parodžiau kur stovi vyriškis.

Policininkai prie jo priėjo, pakalbėjo ir jiems pasirodė, kad viskas yra gerai, tikriausiai vyriškis bandė juos įtikinėti, kad pats nusigaus iki namų. O mes visi gerai suprantame, kad terliotis su girtais ne vienas iš maloniausių darbų. Bet vos policininkai pajudėjo link savo mašinos vyriškis ir vėl nukrito ant žemės. Tuomet vienas iš policininkų pasiliko prie jo, o kitas nuėjo paimti mašinos ir privažiuoti arčiau.

Mačiau, kad ant galinės sėdinės policininkai patiesė  plastiko maišelį, o tai reiškia, kad vyriškis buvo ganėtinai stipriai permirkęs (neabejoju, kad visi gerai suprantate, kokios sveikatos komplikacijos šioje situacijoje galėjo kilti). Policininkai dirbo labai gerai. Ramiai įsodino vyriškį į mašiną ir  nuvažiavo. Tikiuosi, kad nuvežė jį namo, į ligoninę arba į policijos nuovadą. Neabejoju, kad ten jam bus saugiau, kol išsiblaivys.

Tiesą sakant, pajutau kažkokį palengvėjimą. Ir tikriausiai pirmą kartą tokioje situacijoje likau neabejingas. Meldžiuosi, kad ir kiti elgtųsi taip pat. Nesvarbu, girtas, purvinas, benamis, narkomanas ar dar ne aišku kas, bet visi mes žmonės ir atsitikus nelaimei, jei patiems nepavyksta, tikimės, kad kažkas mums pagelbės, bent truputi.

Kitas puslapis